0
Knygos

vaikystė tarp ekranų. Elizabeth Kilbey

Mano aplinkoje daugybė tėvų jaudinasi dėl “ekranų” žalos savo vaikams. Pripažinkite, tema opi. Lyg ir žinoma, kad daug laiko prie ekranų pridaro žalos, bet neturime konkrečios informacijos, kaip tai kenkia. Sunku rasti gaires, kiek laiko vaikui galima leisti žiūrėti filmukus, kada galima ir ar išvis galima mažamečiui žaisti kompiuterinius žaidimus, kada ir kaip būtų geriausia supažindinti su internetu ir socialiniais tinklais.

Ši knyga į mano rankas papuolė būtent dėl minėtų klausimų, kurių turėjau daugiau nei atsakymų, tad vos gavusi knygą, puoliau skaityti. Savo mintimis stipriai dalinausi Instagram Highlights, taip pat padariau video apžvalgą, kurią galite rasti RasaRašo IGTV. Tikrai labai rekomenduoju peržiūrėti mano įrašytą video, jame pasidalinau knygoje rastais puikiais patarimais.

Na, o šiandien pasidalinsiu mintimis apie šią knygą raštu. Jaučiu pareigą skleisti žinią apie visomis įmanomomis formomis, tad pradėkime.

Elizabeth savo knygoje iš esmės kalba apie vaikus, kurių amžius svyruoja nuo šešerių iki vienuolikos metų, šis laikotarpis yra vadinamas latentiniu. Latentinio amžiaus tarpsniu lyg ir nevyksta nieko naujo. Vaikai nebegriuvinėja parduotuvėse maldaudami saldainių, moka kalbėti ir pasakyti, ko nori, tad teoriškai – gyventi ir bendrauti turėtų būti lengviau. Visgi šis tarpsnis pažeria naujų rūpesčių. Pradinės mokyklos amžiaus vaikams ir toliau aktyviai vystosi smegenys ir nors jie ramesni, lyginant su trimečiais, tai jokiu būdu nereiškia, kad galime juos palikti likimo valiai. Tai periodas, kurio metu labai intensyviai vystosi vaiko smegenys, kuriasi įpročiai. Būtent šiuo metu vaikas turėtų ypač daug bendrauti, judėti, kurti, mokytis bendradarbiauti – tobulinti socialinius įgūdžius.

Šiandieniniai vaikai vienareikšmiškai per daug laiko leidžia prie ekranų. Filmukus tėvai jungia jau mažiems pupuliams, tad atėjus mokyklos metui, vaikui tampa daug sunkiau susikaupti pamokose, bendrauti su vaikais, spręsti problemas. Net pasikeičia vaiko fiziologija. Mes (tėvai) vaikystėje daug lakstėme ir karstėmės medžiuose, o štai šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidžia namuose, mažiau juda – tai paveikia raumenyną, stuburą, laikyseną ir bendrą savijautą. Daugybė tėvų guodžia save, kad vaikams esą jungią edukacinius filmukus, bet tiesa yra ta, kad geriausia edukacija vyksta gyvai.

Knygoje sužinosite, kodėl būtina riboti vaiko laiką leidžiamą prie ekranų ir kaip su technologijomis sukurti sveiką ryšį. Labai aiškiai ir su pavyzdžiais pateikiama žala, panaikinami tam tikri mitai. Ypač įdomiai kalbama apie kompiuterinius žaidimus (ar žinojote, kad vaikai jiems jaučia tokį pat potraukį, kaip narkomanai narkotikams?). Autorė pateikia daug patarimų ir nuosekliai pasakoja kaip susikurti naujas taisykles ir pakeisti ne tik vaikų, bet ir savo įpročius – juk viskas prasideda nuo mūsų.

Knygą suskirstyta į tris dalis. Pirmoje kalbama apie vaikus ir filmukus, antroje dalyje aptariama kompiuterinių žaidimų tema, o trečioje dalyje pasakojama apie socialinius tinklus ir internetą (tai ypač aktualu auginantiems vyresnius vaikus). Paskutinioji tema, man kolkas, nelabai aktuali, bet paskaityti buvo įdomu.

Na, o pabaigai, man patikusi mintis (performuluoju savo žodžiais):
Mes bijome vaikus išleisti į lauką dėl jame tykančių pavojų, bet tiesa yra ta, kad daug daugiau pavojų tyko vaikams sėdint prie ekranų. Ar stebite, kokius filmukus jie žiūri, kokius žaidimus žaidžia, su kuo bendrauja socialiniuose tinkluose? Mes mokome vaikus, kad gatvėje nesikalbėtų su nepažįstamais ir nepasakotų jiems asmeninių dalykų, bet ar mokome tas pačias taisykles taikyti virtualiame pasaulyje?
Jums gali atrodyti, kad vienuolikametis yra jau didelis ir protingas – taip ir yra, bet kartu jis dar yra naivus ir nepažįstantis pasaulio. Tokio amžiaus vaikas dar tik mokosi, o mūsų pareiga yra mokyti ir būti šalia. Jei stebime vaikus žaidžiančius kieme, stebėkime ir ką jie veikia prie ekranų, padėkime jiems susikurti gerus įpročius, kad vėliau netektų gailėtis.

Ši knyga tikrai labai gera ir išsami. Jos apimtis nedidelė, viskas pateikiama lengvu stiliumi. Iš mano pusės didžiausios rekomendacijos. Manau, kad tai yra viena iš knygų, kurias perskaityti yra tiesiog PRIVALU.


Jums dar gali patikti:

Komentarų nėra

    Jūsų komentaras: