0
Žyma

Knyga

Knygos

Šia knyga susidomėjau dėl jos turinio ir dėl autorės – profesorės Danutės Gailienės. Psichologų pasaulyje ji gerai žinoma dėl savo darbų ir tyrimų savižudybių ir psichologinio skausmo temomis.
Pabandysiu apie knygą “Ką jie mums padarė” papasakoti paprastais žodžiais 🙂

➡️Knyga rimta ir gili, joje remiamasi tyrimais ir statistika, o kalba eina apie traumas, kurias patyrė mūsų tauta per pastąrąjį šimtmetį (karai, okupacijos, trėmimai, Černobilio nelaimė). Trumpai tariant, profesorė pasakoja mūsų istoriją ir kokią tai įtaką padarė tautai psichologine prasme.

🤓Keletas minčių iš knygos:
📌 Ne kėkvienas patyręs sunkią traumą būtinai “turi” potrauminio streso sutrikimą. Žodžiu “trauma” yra pernelyg dažnai švaistomasi į kairę ir dešinę.
📌 Mūsų šalies istorija padarė didelę įtaką žmonių asmenybėms. Mūsų tėvai ir seneliai gyveno laikais, kai tam, kad išgyventum turėjai būti ir mąstyti taip pat kaip ir kiti.
📌 Po karų ir okupacijų mūsų ir kitose šalyse dažnas būdas slopinti kilusį nerimą ir sunkias emocijas buvo alkoholis. Kol kitos šalys su šia problema tvarkėsi, Lietuvoje kurį laiką alkoholio reklamos buvo net padažnėjusios ir palaisvėjusios, kas dar stipriau išaugino vartojimą.
📌 Skirtingi tyrimai rodo, kad kartais labiau sutraumuoja net susidūrimas su trauma, o žinojimas, kad ji gali įvykti ir jos laukimas. Pvz. Kariai, kurie laukė bombardavimo povandeniniame laive patyrė sunkesnių psichologinių pasekmių, nei tie kariai, kuriuos visgi ėmė pulti ir bombarduoti.
📌 Lietuvoje beveik 40 proc. vyrų neišgyvena iki 60 metų. Jie miršta gana jauni, o mirtys neretai būna susijusius su priklausomybėmis ar ligomis, kurias sukelia stresas.

Knyga man patiko, nors neslėpsiu – skaityti buvo ir sunkoka, ir skaudu. Manau, kad ji tinkama tiems, kas rimtai domisi psichologija ir nebijo kiek sausenio, mokslinio rašymo stiliaus. Čia daug puikių temų, daug skaičiukų ir daug vietos pamąstymui apie save ir savo artimuosius. Jei vis iškyla klausimų apie tai, kodėl lietuvių tauta yra tokia, kokia yra ar kodėl gi Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi – būtinai paskaitykite.

Jei jus domina psichologinės temos ir tokio pobūdžio knygos, kviečiu apsilankyti ir mano Instagram paskyroje @RASARASO

Knygos

Sadistas. Asta padagaitė

PAGALIAU keliu apžvalgą ir ne šiaip apie kokią skystalinę, bet tikrai kietą knygą 💪
Tai istorija apie moterį, kuriai gerokai per trisdešimt – ji sėkminga, graži ir talentinga, bet meilės fronte vieniša. Netikėtomis aplinkybėmis ji susipažįsta ir romantinius santykius užmezga su nuo pirmų akimirkų įtartinu ir buitiškai tariant “marozišku” vyruku. Vilijos instinktai rėkia bėgti šalin, visi ženklai skalambija pavojaus aliarmus, bet ji, išrankioji dama, kažkodėl pasilieka. Vėl ir vėl.

Aš nepasakosiu, kas vyksta jų santykiuose, bet turbūt numanote, apie ką eina kalba. Autorė romaną kūrė semdamasi patirties iš artimos aplinkos ir keletos moterų istorijų. Ir tikrai, tik savo akimis tai matęs bei patyręs žmogus, gali viską aprašyti taip įtikinamai ir realistiškai.

Turbūt beveik visi mes savo aplinkoje turime nesveikų santykių pavyzdžių, bet ne visi žinome, kas išties vyksta aukos galvoje. Kraupstame, bet nesuvokiame, kodėl moterys prisiriša prie siaubūnų? Kodėl leidžiasi suplakamos su šūdais šimtus kartų? Kodėl atleidžia, nors akivaizdu, kad tai kartosis? Romanas leidžia pažiūrėti į tokius santykius iš arčiau.

Knyga baisi, bet gera. Ir nors skaitymo pradžioje man buvo sunku įsivažiuoti, vėliau negalėjau sustoti. Baisėjausi ir pykau. Ir ne tik ant agresorius, bet ir aukos. Buvo tiek jausmų, kad ojojojoj!

Mano reziume – aš sakau bravo. Man patiko, nors tikrai nežinau, kaip susiskaitytų žmonėms, kurių gyvenimuose visuomet buvo tik šviesa.

Vienintelė pastaba, kurią galiu pasakyti – jei autorė būtų skyrusi daugiau dėmesio papasakoti apie Vilijos ir Kristoforo vaikystę (apie jo praeitį neužsiminė) ir kaip susiformavo jų asmenybės, turbūt būtų dar geriau.

Tai tiek,
Vistiek duodu 5 balus iš 5, tik informuoju, kad silpnesnių nervų skaitytojus gali šokiruoti.

O jūs ar skaitėte?

Kviečiu draugauti Instagram, kur kelių dar daugiau tekstų:
https://www.instagram.com/rasa.raso/

Knygos

KNYGA: Aš mylėjau manipuliuotoją

Šiandien papasakosiu apie kiek neįprastą knygą, kurią pasičiupau bibliotekoje ir perskaičiau per porą prisėdimų. Sprendimas ją pasiimti buvo spontaniškas. Na, o jei jau taip visai atvirai, tai teko iš arti pabūti vienų pavojingai toksiškų poros santykių liudininke t.y. stebėti tokių žmonių gyvenimą. O kažkada senais laikais ir pati buvau pakliuvusi į manipuliatoriaus pinkles. Tuos santykius aš gana greitai nutraukiau, bet šaltis pet nugara nueina iki šiol.

Jei jums atrodo, kad į tokias situacijas gali patekti tik vištos, užbėgdama įvykiams pasakysiu, kad tikrai ne. Manipuliuotojai yra gudrūs ir geba suvilioti, net ir protingas, stiprias moteris. Ši istorija puikus to pavyzdys. Beje, ji tikra. O kas gali būti geriau už tikras istorijas?

Kalbant apie pačią knygą – ji paprasta, lengvai skaitosi, yra nedidelės apimties. Ji lyg ir niekuo neypatinga, bet nesigailiu perskaičiusi. Prancūzė žurnalistė pasakoja apie tai, kaip susipažįsta su žavingu vyruku ir užmezga su juo santykius. Pradžioje atrodęs idealus princas, vėliau vyrukas ima rodyti tikrąjį savo veidą. Moteris nė nepajunta, kaip patenka į emocinio, o vėliau ir fizinio smurtautojo rankas. O kai tai supranta, lyg ir per vėlu – pasirodo pora laukiasi vaikelio.

Tai pasakojimas apie santykius, kuomet vyras užkariavęs moterį ima ją savintis, žeminti ir manipuliuoti. Šioje istorijoje labai aiškiai atskleidžiamas manipuliatorių veidas bei veikimo sistema. Dažniausiai jie taip apsuka galvas, kad net pavojaus akivaizdoje, moterys nesugeba priimti protingų sprendimų.

Tai pasakojimas apie moteris, kurios nuolankiai tyli ir apsimeta, kad viskas yra gerai, nors pavojaus varpai skamba iš visų įmanomų pusių. Apie moteris, kurios paveiktos toksiškų santykių ne tik, kad nebesugeba blaiviai mąstyti, bet ir įtraukia į pavojų/žaidimą savo vaikus ir artimuosius.

Ši istorija turi “palyginus” laimingą pabaigą ir tai parodo, kad išbristi galima iš betkokio š… Toks turbūt ir buvo autorės tikslas – parodyti kitoms moterims, kad už kalėjimo grotų vis tik šviečia saulė ir rusena viltis. Taigi, jei jūs ar kažkas jūsų aplinkoje patiriate fizinį ir/arba psichologinį smurtą, paskaitykite. Galbūt tai padės pažvelgti tiesai į akis.

P.S. Knygos rašymo stilius, mano nuomone,  nėra labai stiprus (primena straipsnius iš žurnalų), bet istorija mane užkabino ir leido pažvelgti į panašias situacijas iš kitos pusės.

Knygą vertinu 3 balais iš 5.

 

KNYGOS PAVADINIMAS: Aš mylėjau manipuliuotoją
AUTORIUS: Caroline Bréhat

Knygos

KNYGA: Atsakinga tėvystė

atsakinga tevyste

Praėjusiais metais, gimus antram sūneliui, iš lentynos vėl išsitraukiau knygas apie vaikų psichologiją ir ugdymą. Jas perskaičiau dar kartą ir socialiniuose tinkluose palikau nedideles apžvalgas. Šias ažpvalgas, nors jos ir trumpas, padubliuosiu ir čia, savo tinklaraštyje.

Šiandien pristatau knygą “Atsakinga tėvystė”. Vieną iš tų, kurias paskaityti tikrai verta. Ji mano rankose atsidūrė tiesiai iš autorės. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, nes kurį laiką dirbau su šia moterimi kartu. Man net teko šiek tiek matyti knygos rašymo užkulisius.
Jūratė yra psichologė, turinti tris vaikus. Kasmet jos iniciatyva vyksta didžiausia Lietuvoje konferencija tėvams „Atsakinga tėvystė“. Pamažu ji pribrendo ir knygai, kuri manau, pavyko tikrai šauniai.

Trumpai apie kūrinį:
????Tai labai lengvai skaitoma knyga apie santykių su vaikais psichologiją. Ji tinkama tiems, kurie iš esmės, nėra mėgėjai skaityti. Knygos apimtis nedidelė, o viskas aprašoma taip paprastai ir suprantamai, kad aiškiau ir būti negali.
????Knygoje ypač daug pavyzdžių ir vaizdžių palyginimų, kurie privers susimąstyti net didžiausius skeptikus.
????Labai patiko, kad netrūksta patarimų.
????Knyga tikrai konkreti, joje paliečiamos svarbiausios temos nuo kūdikio gimimo iki iškeliavimo į mokyklą.

Buvo momentų su kuriais ne visai sutikau, bet iš esmės knygą vertinu gerai. Manau tau puikus lengvas skaitinys visiems vaikų psichologija bei auklėjimu besidomintiems tėveliams ir mamytėms. Tokią knygą galite drąsiai dovanoti (beje, puiki idėja artėjančioms šventėms). P.S. Knyga gali pasirodyti per lengva tėveliams ir mamytėms mėgstantiems skaičius, faktus, cituojamus tyrimus taip labiau pažengusiems tėveliams ir mamos, kurie daug skaito ir domisi apie vaikų psichologiją.

Tai nėra geriausia mano perskaityta knyga apie vaikučius, bet vis tiek skiriu 5 balus iš 5.

KNYGOS PAVADINIMAS: Atsakinga tėvystė
KUR GAUTI: https://www.knygos.lt/lt/knygos/atsakinga-tevyste–kelias-i-darnius-tevu-ir-vaiku-santykius/
KNYGOS AUTORIUS: Jūratė Bortkevičienė

Jūsų nuomonių lauksiu komentaruose.

Rasa

Knygos

KNYGA: Auklėjimas be dramų

Štai ir perskaičiau “Auklėjimas be dramų” ???????? Nufotografavau jums turinį bei vieną iš iliustracijų, kad būtų aiškiau, kokios temos čia nagrinėjamos.

P.S. Mano Instagram paskirots “Highlights” rasite gerų minčių/citatų iš knygos.

O dabar pateiksiu konkrečių pastebėjimų:
✔Knyga yra puiki. Vis tik skaitėsi sunkiai. Manau tai nulėmė “mokslinis” rašymo stilius, kuris pasirodė gana sausokas.

✔Knyga kaip vadovėlis. Čia daug ir išsamiai pasakojama apie tai, kaip veikia / bręsta vaiko smegenys bei jų įtaka mažo žmogaus elgesiui. Tai nuobodi, bet stebuklingai mąstymą nušviečianti informacija.

✔Viskas surašyta nuosekliai ir konkrečiai. Knygoje daug patarimų, pavyzdžių bei iliustracijų.

✔Galbūt vietomis kvepia perfekcionizmu, bet autoriai ne kartą pabrėžia, kad visi vaikai yra skirtingi ir neverta tikėtis rezultatų iškart.

✔Ypač patiko mintis, kad auklėjimas – tai vaiko mokymas, o mūsų, tėvų, tikslai turi būti ne trumpalaikiai (kuo skubiau suvaldyti situaciją), o ilgalaikiai (išmokyti vaiką kantrybės, socialinių bei problemų sprendimo įgūdžių ir pan.).

✔Perskaičius knygą, tampa akivaizdu, kad bausmėmis, grasinimais ir kaltinimais vaikui formuojame iškreiptą pasaulio suvokimą, kuris gyvenime stipriai kiš koją!

Trumpai tariant – tai gera, rimta knyga apie vaikų ugdymą. Vienintelis minusas – sunkiai skaitosi.


KNYGOS PAVADINIMAS: Auklėjimas be dramų

AUTORIUS: Daniel J. Siegel,Tyne Payne Bryson

Knygos

KNYGA: Viską išbandžiau

Kartais man būna tikrai sunku susikalbėti su savo keturmečiu. Gimus antram mažiui, tiesiog labiau pavargstu ir emocingiau į viską reaguoju. “Problemos” pas mus įprastos. Pasipykstam, kai reikia gultis miegoti, budintis, kartais dėl filmukų, kartais dėl triukšmavimo prie mažojo brolio.

Žodžiu, pajutau, kad reikia atšviežinti žinias ir pradėjau nuo garsiosios knygos “Viską išbandžiau”. Džiaugiuosi, kad pradėjau būtent nuo šios knygos, nes ji tikrai puiki.
Trumpai apie ją:
✔Bendras vertinimas tikrai labai geras. Lengvai skaitosi.
✔Yra daug pavyzdžių pagal amžiaus laikotarpius, situacijos iliustruotos piešinukais.
✔Knyga nedidelė, tad drąsiai rekomenduoju knygą tėvams, kurie turi mažai laiko skaitymui.
✔Čia aprašomos pagrindinės “ožiukų” ir neklausymo priežastys (miegojimas, valgymas, saldumynai, muštynės su kitais vaikais, žaislų atiminėjimas, nuolatinis prieštaravimas, isterikos parduotuvėse ir pan.).

Knygos autorė kalba apie tai, kad vaikai nieko nedaro specialiai. Jie neturi tikslo jums pakenkti ar suerzinti. Net, kai vaikas krečia  išdaigas žiūrėdamas jums tiesiai į akis – tai nėra piktybiškas  elgesys. Tiesiog vaiko smegenys dirba kitaip, daugelį dalykų jie supranta nen taip, kaip nei mes, suaugusieji. Tam, kad sustiprėtų jūsų ryšys su vaiku, užtenka pakeisti tam tikras frazes savo žodyne ir suvokti, kad mušimas, gąsdinimas ir gėdinimas nėra sprendimas. Autorė labai aiškiai argumentuoja nuomonę, pateikia tyrimų šaltinių.

Ši knyga nėra iš tų išsamiųjų, bet tikrai verta dėmesio ir vietos jūsų namų bibliotekoje.

PAVYZDYS iš knygos:
Vaikai laksto aplink baseiną ant šlapių plytelių, mama jau kelintą karta rėkia “nelakstykit aplink baseiną”, bet vaikai vistiek dūksta ir juokiasi. Jei ji pasakytų “vaikai, lakstykite ant žolės”, jie, tikėtina, be jokių problemų tęstu gaudynes ant jos.
Pasakyti vaikui “nelakstyk aplink baseiną” tolygu pasakyti jums “negalvok apie žirafą”.

P.S. Mano rankose senasis knygos leidimas. Naujojo leidimo viršelis atrodo kitaip.

KNYGOS PAVADINIMAS: Viską išbandžiau
AUTORIUS:  Isabelle Filliozat