0
Knygos

KNYGA: Vėžliai iki begalybės

vezliai iki begalybes

Šią vasarą aš laužau taisykles ir perskaičiau net kelis romanus. Labiau mėgstu psichologinę, saviugdos literatūrą, bet va užėjo noras ir aš mielai pasidaviau kitokiai bangai. Šįkart pristatau John Green knygą “Vėžliai iki begalybės”, kurios atsiliepimais daug kas dalinosi ir iki šiol dalinasi viešoje erdvėje. Ilgai dvejojau, ar skaityti, bet labai sudomino, jog pagrindinė knygos herojė serga kažkokia psichologine liga. Žodžiu, nusprendžiau perskaityti (tokie dalykėliai mane intriguoja).

Buvau puse ausies girdėjusi, kad knyga yra jaunesniajai auditorijai, bet knygyne patikino, kad tikrai ne. Na, dabar galėčiau rimtai pasiginčyti su knygyno konsultante, nes įsitikinau, kad romanas tikrai labiau skirtas jaunesnei kartai. Bet tiek to. Perskaičiau, iš esmės nesigailiu, dalinuosi įžvalgomis.

Trumpai apie tai kas man patiko / nepatiko

Šįkart aš rašysiu labai trumpai ir konkrečiai, nes nelabai yra ką aprašyti.  Visų pirma, man tikrai labai patiko viršelis. Labai gražus ir ryškus, bet aišku juk ne viršelyje esmė, o istorijoje. Deja, pati istorija ir visas siužetas pasirodė kažkoks banalus, be intrigos ir veiksmo. Pasakojama apie dviejų abiturientų santykius, šeimas. Kažkur šalia sukasi ir kita istorija – vaikino tėvas (beje, milijonierius) dingęs be žinios ir už informaciją apie jį siūloma apvali pinigų sumelė… Lyg ir intriguoja, bet intrigos knygoje beveik nėra. Ilgą laiką tvardžiau save, kad nenustočiau skaityti. Gana greitai supratau, kad knyga ne man, bet kaip jau supratote suėmiau save į rankas ir skaityti aš pabaigiau.

Bet nėra viskas taip jau blogai, kaip kad pradėjau. Man tikrai patiko smulkiai aprašoma psichologinė pagrindinės knygos herojės būklė. Ji serga keista liga, nuolat galvoja apie bakterijas bei virusus, panikuoja, kad kažkuo užsikrės. Buvo tikrai įdomu paskaityti apie vidinį tokį žmogaus pasaulį, jos baimes ir jausmus. Iš šono tokia liga atrodo tikrai keista, nesuprantama, kvaila… o būklė, tiesą pasakius, visai nejuokinga, trikdanti ir trukdanti gyventi visavertį gyvenimą, gebėjimą suartėti su kitu žmogumi ir pan. Kažkada aš turėjau bičiulį, kuris niekaip negalėjo suprasti, kaip galima dalintis vienu vandens buteliu ar atsikąsti kažkieno obuolio. Atrodė, kad jis išsidirbinėja… po šios knygos prisiminiau jį ir supratau, kad turbūt jis iš dalies mąstė panašiai, kaip ir ta mergina iš knygos.

Trumpai tariant, kita tokia “fifty fifty”. Bet manau, kad jaunesnei kartai ji puikiai susiskaitytų ir būtų šauni,

O kaip Jums? Gal skaitėte?

KNYGOS PAVADINIMAS: Vėžliai iki begalybės
AUTORIUS: John Green

Knygą nusipirkti galite:
https://www.knygos.lt/lt/knygos/vezliai-iki-begalybes

Rasa

Jums dar gali patikti:

Komentarų nėra

    Jūsų komentaras: