0
Knygos

KNYGA: Anyta

Turbūt niekas nepaneigs, kad anytų ir marčių santykiai yra viena jautriausių moteriškų temų. Kiekviena marti susikuria lūkestį, kokia turėtų būti anyta. Na, o anytos, savo ruožtu, susikuria lūkesčių, susijusių su marčiomis. Lūkesčiai yra dalykas slidus ir egoistiškas. Kartu su jais koja kojon žengia reikalavimai, kuriuos kitas žmogus turi atitikti. Kuo aukščiau keliama kartelė, tuo didesnė tikimybė, kad santykiai tarp tokių žmonių bus komplikuoti arba jų nebus išvis.

Na, bet gal geriau papasakosiu apie knygą!

Dajanos (anyta) ir Liusės (marti) santykiai įtempti kaip styga nuo pat pirmosios pažinties akimirkos. Liusė, užaugusi be mamos, tikisi, jog anyta atstos jai motiną ir padovanos šiltą, globėjišką ryšį bei taps drauge. O štai Dajana ne tokia. Ji santūri, elegantiška moteris, kurią stebint iš šono gali pakvipti šalčiu, arogancija ir net empatijos trūkumu. Šeimoje ji ledo karalienė, o štai darbe atsiskleidžia kitas moters veidas. Dajana yra atsidavusi pabėgelių globėja, dėl jų pasiruošusi nusimauti paskutines kelnes. Kodėl tuomet taip dvelkia šalčiu jai bendraujant su namiškiais?

Anytos ir marčios santykiai bėgant metams tampa vis sudėtingesni. Ir štai vieną dieną Dajana randama nusižudžiusi savo kambaryje. Jos rašomojo stalo stalčiuje – atsisveikinimo laiškas. Moteris rašo, kad pavargo kovoti su vėžiu. Visgi po skrodimo paaiškėja, kad jokiomis ligomis ji nesirgo. Kas tuomet nutiko?

Taip sluoksnis po sluoksnio, puslapis po puslapio atverčiama šeimos istorija iki lemtingo įvykio. Liusė pasakoja, kaip viskas atrodė jai, o Dajana kloja savo versijas. Buvo labai įdomu skaityti kaip skirtingai vieną ir tą patį įvykį gali matyti ir vertinti du skirtingi žmonės. Vieną akimirką baisiesi anytos šaltumu, kitą akimirką – jau imi ją suprasti ir net pykti ant Liusės. Ir atvirkščiai! Išgyvenau tikrą jausmų audrą beskaitydama!

Bet žinot, knygos tikrai nepavadinčiau trileriu, kaip kad rašoma. Sakyčiau, kad tai tikrų tikriausia psichologinė šeimyninė drama. Labai tikroviška, emociškai stipri ir tikiu, kad daugeliui artima. Istorijoje, beje, daug pasakojama ir apie kitus šeimos narius, mėtomos užuominos kurstančios versijas, kas galėjo susidoroti su Dajana.

Knygos pabaiga labai stipri, kaip ir stipri visa knyga, kaip ir stiprios abi herojės. Aš nuoširdžiai sužavėta šiuo kūriniu „nuo… iki…“. Nepamenu, kada skaičiau tokią įtraukiančią knygą. Kelis kartus net slėpiausi tualete nuo vyro ir vaikų, kad tik paskaityti. Nebūdavo kantrybės laukti vakaro 🙂

Mano vertinimas šįkart 5 balai iš 5.
Tai tikrai puiki, emociškai stipri knyga.

 O jūs ar skaitėte?

You Might Also Like

No Comments

    Leave a Reply