0
Knygos

didi magija. Elizabeth Gilbert

Dar praėjusių metų pabaigoje pabaigiau Elizabeth Gilbert knygą “Didi Magija”. Vis ruošiausi ir prisėsti ir pasidalinti savo mintimis, bet išganingoji minutė taip ir neišmušdavo. Ką gi – sėduosi ir rašau dabar. Informuoju, kad apžvalga bus gana trumpa. Ne todėl, kad knyga būtų prasta – ji puiki, ir jums vienareikšmiškai verta ją perskaityti – tesiog neturiu kažką labai daug pasakyti. Tai viena iš tų knygų, kurias gili cituoti iki nukritimo, bet citatų skaitymas čia niekuom nepadės. Geriau vieną kartą perskaityti.

Pradėsiu nuo to, kad knygos autorė Elizabeth yra parašiusi knygą “Valgyk, melskis, mylėk”. Aš ją kažkada skaičiau ir, deja, skirtingai nei daugelis, negaliu pasakyti, kad buvau stipriai sužavėta. Gal dėl to neskubėjau skaityti ir “Didi Magija”, nors apie ją iš visų įmanomų pusių man skelbė draugai ir kolegos knygų tinklaraštininkai. Kažkodėl vis atgrasydavo viršelis – nors jis gražus, kažkodėl kėlė asociacijas, jog tai bus pilstymas iš tuščio kiaurą. Visgi klydau.

Ant knygos viršelio parašyta “Didi Magija. Kūrybiškas gyvenimas be baimės”. Manau, kad pavadinimas atitinka turinį, o žodis MAGIJA knygos kontekste labai gražiai išaiškinamas. Nebijokite, čia nebus burtų ar stebuklų, nors gana daug kalbama apie minčių galią, kas gali pasirodyti keista visiškiems skeptikams.

Iš esmės knyga skirta visiems, o žodis kūryba aiškinamas labai plačiai. Jei nelaikote savęs “menininku (-e)”, tai nereiškia, kad nekuriate. Autorė sako, kad kūryba tai ne tik tapyba, rašymas ar muzikavimas, tai šis tas daugiau. Kūryba yra bet kokia jums miela veiklos, kurios metu atsipalaiduojate, realizuojate save. Tai gali būti sodininkavimas, bitininkavimas, dailusis čiuožimas, joga ir pan. Mes visi esame kūrėjai, bet dažnai pats kūrimo/veiklos procesas būna apipintas neigiamais mitais ir epitetais. Tarkim “kūrybai reikia turėti daug laiko”, “kūrybai reikia pinigų”, “jei jau daryti, tai tik profesionaliai ir tobulai” ir pan. Elizabeth daug kalba apie neigiamas emocijas ir mitus, kurie mus stabdo kurti, daryti gražius, pasitenkinimą keliančius dalykus ir vieną po kito “daužo” neigiamus įsitikinimus.

Šioje knygoje rasite tikrai daug įkvėpimo ir gerų minčių. Jei kuriate ar norite kurti, kas tai bebūtų, būtinai paskaitykite. Manau, kad kūrinys puikiai tinkamas tiek tiems, kurie savęs dar tik ieško, tiek tiems, kurie jau yra kelyje. Net profesionaliams, ir ypač tiems, kuriems kūrybinis kelias asocijuojasi su kančia ir sunkumais.

P.S. Man, kaip didelei ekstravertei ir šiaip emocingams žmogui ši knyga tiko ir patiko, bet vietomis atrodė, kad autorė kalba per daug tirštai ir spalvotai (tikiuosi suprantate, ką turiu galvoje). Visgi atmetus vietomis “kičinį” rašymo stilių, aš knygą vertinu tikrai gerai ir džiaugiuosi perskaičiusi.

Labiausiai patikusi knygos mintis (perfrazuoju savais žodžiais):
Žmonės sako, kad va, jei turėčiau daugiau laiko ir pinigų, imčiau ir kurčiau, bet juk negaliu išeiti iš darbo ir pradėti nuo nulio. O kam mąstyti apie tokius kraštutinimus? Beveik visi žinomi ir nežinomi “menininkai” kurdavo ir kuria laisvu nuo darbo laiku. Tiesa yra ta, kad retas kuris turi galimybę kurti 24 valandas per parą kasdien. Nuo senų senovės žmonės net ir olose piešdavo “prabėgom” po darbų. Geriau neišsisukinėti ir pradėti dabar, kad ir po truputį.
Autorė pametėjo mintį, kad su savo pomėgiu galima užmegzti slaptą romaną. Juk kai žmonės slapta įsimyli vienas kitą, sugeba rasti laiko pasimatymams betkada, kartais susitinka vos penkiolikai minučių, slepiasi automobilyje, viešbutyje ar dar kažkur. Kodėl nepabandžius šitaip su savo pomėgiu?

Tai tiek. žiūriu, kad visai nemažai teksto suraičiau. Tikiuosi maloniai perskaitėte 🙂

Jums dar gali patikti:

Komentarų nėra

    Jūsų komentaras: