0
Visi įrašai paskelbti

Rasa

Mintys

Imposterio sindromas ir aš

Nemėgstu, kai kas nors sako, kad man sekasi, bet pati savo darbus dažnai nuvertinu. Lyg ir dirbu, suvokiu, kad nemažai padarau, turiu valios, bet va sušviečia, kad tai netikra, aš netikra ir pan. Pavyzdžiui, man atrodo, kad tai, jog parašiau dvi knygos tėra sėkmingas atsitiktinumas – nieko ypatingo nepadariau, yra šimtus kartų protingesnių, talintengesnių. Aš tiesiog užsispyrusi vidutinio lygio rašytojėle ir tiek. Net ne rašytoja, tiesiog rašantis žmogus.

Kai aktyviai vesdavau mokymus, kartais jausdavausi kaip apsimetelė ar koks tai “šaraškinas”. Ir nesvarbu, kad patirties sočiai – tiek praktinės, tiek teorinės, o mokymų dalyviai visuomet dėkodavo ir džiaugdavosi. Aš baltai pavydėdavau tiems, kurie pasitiki savimi ir net su minimaliomis žiniomis veda mokymus, konsultuoja, daro verslus. Nes pati savo žinias ir patirtį dažniausiai nuvertinu.

O dar jaučiuosi nedrąsiai, kai mane giria ar kažkaip “garbingiau” pristato. Galėčiau tęsti dar ilgai ilgai… Ir negalvokit, kad va tik zyziu ir nieko nedarau. Dirbu su savimi jau daug metų, situacija lėtai, bet gerėja. Žinau, kad su laiku susitvarkys, bet bliamba… kartais juodai užknisa.

Neseniai atradau, kad mano būsena turi pavadinimą – imposterio sindromas. Nei apsidžiaugiau, nei nuliūdau, bet va nustebau. Jei tikėti statistika, panašiai kaip aš, jaučiasi net 70proc. pasaulio žmonių 😵 rimtai???

Aš ne psichologė, tad negaliu nustatinėti priežasčių, bet regis suprantu, kodėl tokia esu aš.
Vaikai augę šeimose, kuriose buvo paslapčių (alkoholizmas, emocinis, fizinis ar kitoks smurtas) dažnai jaučiasi purvini, kalti, blogi, išgyvena gėdą. Juk niekam nepapasakosi apie šeimos rūpesčius, nes nesupras, nusisuks, nedraugaus, pasityčios. Pagirimai ir džiaugsmai atrodo netikri, nes nuolat galvoji “jei jūs žinotumėte apie mane visą tiesą, nusisuktumėtė”.

Kai mane aplanko tokios mintys dabar, primenu sau, kad aš nebe ta maža mergaitė, o suaugusi moteris. Aš šaunuolė ir esu verta visko, ką turiu ir dar daugiau. Aš darbšti ir talentinga. Aš myliu save ❤️

Ar radote panašumų?

Kviečiu draugauti Instagram’e. Čia rasite daugiau įrašų

https://www.instagram.com/rasa.raso/?hl=ur

Knygos

kviečiu apsilankyti rasa.rašo instagram paskiroje

Labas visiems, kurie kartais užsukate paskaityti mano tinklaraščio. Vis neapsisprendžiu, kiek daug informacijos kelti čia, nes daugiausia reiškiuosi savo Instagram paskiroje. Joje, be knygų apžvalgų, dalinuosi mintimis ir patarimais saviugdos bei vaikų psichologijos temomis. Pastaruoju metu pradėjau pasakoti ir apie koučingą bei kelti paskaitėles.

Labai kviečiu prisijungti ir draugauti ten. Tikius, kad ten rasite naudingos informacijos sau. Mano profilį rasite paspaudę ant šios nuorodos:
https://www.instagram.com/rasa.raso/

Facebook’e beveik nebepasirodau ir manau, kad su laiku ten rodysiuos vis mažiau, taip, kad draugaujam čia arba IG.

Linkėjimai,
Rasa

Knygos

TU. caroline kepnes

O dievai! Perskaičiau šią knygą per kelis prisėdimus. Nors pradžia nekabino, vėliau įsitraukiau ir skaičiau su vėju. Perskaičius, žinoma, susigundžiau užmesti akį ir į serialą. Pirmąjį sezoną žiūrėjau persukdama serijas, antrąjį stebėjau lėčiau ir jau be jokių persukiojimų. Patiko, visai fainai.

Kalbant apie knygą – ji paprasta, bet tikrai ne prasta. Man patiko, nors momentais atrodė, kad viskas per daug ištempta, per daug smulkmeniška ir per daug kalbų apie putytes, penius ir masturbaciją.

Trileris parašytas pirmuoju asmeniu. Istoriją pasakoja senoviniame knygyne dirbantis gražuolis Džo, kuris įsimyli klientę Bekę. Nuo pirmų akimirkų vaikis nusprendžia, kad Bekė laido jam užuominas ir flirtuoja, tad nuo kreditinės kortelės nusižiūrėjęs jos vardą ir pavardę ima ieškoti informacijos apie merginą internete. O apie Bekę informacijos plačiuose vandenyse per akis – vaikeli laikykis!
Džo pradeda ją sekti ir stebėti, po truputį pora iš “friends zone” pereina į romantiškus santykius, bet ne viskas auksas, kas auksu žiba. Džo elgiasi kaip maniakas ir pridaro protu nesuvokiamų dalykų, kad tik Bekę turėtų šalia. Beke, aišku, apie tai nė nenutuokia.

Jei trumpai, knyga “Tu” yra apie toksiškus santykius ir interneto įtaką mūsų gyvenimams.

Labai patiko skaityti istoriją iš Džo perspektyvos ir pamatyti, kas darosi jo galvoje.
Faina knyga. Nepavadinčiau jos literatūros šedevru, bet, jei mėgstate psichologinius trilerius – pirmyn! Tai lengvas ir pagaulus kūrinys keliems smagiems vakarams.

Galvoju reikia vėl sugrįžti prie vertinimo žvaigždutėmis, tad šįkart penkių balų sistemoj skiriu 4.

O jūs ar skaitėte?

Knygos

Ydingas ratas. Sarah PINBOROUGH

Žinot ką, nusprendžiau, kad grožinės literatūros kūrinių apžvalgas nuo šiol rašysiu trumpesnes. Nematau reikalo smulkiai aprašinėti siužetą,  nesu literatūros kritikė, o ir jums, tikiu, bus patogiau skaityti trumpus ir konkrečius įrašus.
Psichologinėms knygoms šios taisyklės netaikysiu.

Šįkart apie knygą “Ydingas ratas”
Tikrai rekomenduoju ją paskaityti psichologinių trilerių mėgėjams. Tai meistriškai aprašyta ir iki smulkmenų apgalvota istorija apie keistą santykių trikampį.

Administratorė Luiza įsimyli psichoterapeutą, kuriam dirba. Gana greitai tampa jo meiluže ir… geriausia to vyro žmonos drauge. Santykiai ne visai normalūs. Luiza negali nutraukti santykių nei su vienu, nei su kitu ir baisiausiai kankinasi. Gana greitai prasideda keisti dalykai…
Autorei aprašant Adelę (meilužio žmoną) atrodo, kad ji patekusi į smurtautojo nagus ir išnaudojama. Stebint Deividą (meilužį) mąstai, ar tikrai viskas būtent taip? O gal neadekvati jo žmona?

Taip ir sukasi visa istorija – Luiza pasineria į nesveikus santykius ir melą, nepajėgia sustoti, kol pasiekiama riba. Lygiagrečiai su dabartimi vis pasakojama apie Adelės praeitį, kuri kuo toliau, tuo kelia daugiau klausimų. O dar čia pasakojama apie mistinį sąmoningąjį sapnavimą

Viskas susieina į smegenis išnešančia knygos pabaigą, kur galiausiai paaiškėja, kas yra kas ir istorija baigiasi. Knygos pabaiga mane pribloškė, o paskui parbloškė ir vėl. Kaip pasakytų mano viena draugė – knygos pabaiga šizofreninė :)) Gerai tai ar ne, pasakyti sunku.

Knyga man patiko, veikėjai įtikinami, viskas iki smulkmenų pagalva ir aprašyta taip, kad skaitant sunku atsiplėšti. Pabaiga man nelabai patiko, bet knyga tikrai verta skaitymo ir komplimentų.

Tai tiek

Knygos

Kaip auginti berniukus XXIa. Steve Biddulph

Turbūt žinote, kad auginu du berniukus. Labai mėgstu knygas apie vaikų psichologiją, tad nuolat skaitau ir gilinu žinias šia tema. Praėjusiais metais perskaičiau dešimt tokių knygų, iš jų apie berniukų psichologiją buvi dvi – “Augant Kainui” ir “Stiprios motinos, stiprūs sūnūs”. Na, o dabar ėmiausi Steve Biddulph “Kaip auginti berniukus XXIa”.

Visos knygos nargrinėja panašias temas. Rašymo stiliumi ir pavyzdžiais man mieliausia visgi “Augant Kainui”, bet patiko ir Steve’o knyga. Taigi papasakosiu apie ją ir kokias mintis su savimi “išsinešiau”.

Pradėsiu nuo to, kad Steve Biddulph yra Australijoje gyvenantis vaikų psichologas. Jo portfolio gana įspūdingas – specialistas parašė nemažai knygų vaikų psichologijos tema. Jos palankiai vertinamos “Goodreads”.

“Kaip auginti berniukus XXIa” savo apimtimi yra nedidelė knyga, joje daug nuotraukų, šiek tiek iliustracijų, yra pavyzdžių. Knygą perskaitysite greitai – rašymo stilius tikrai lengvas.

Autorius kalba apie tai, kad berniukai biologiškai skiriasi nuo mergaičių. Aukštas jų testosterono lygis (paauglystėje padidėja net 300 kartų) lemia kitokį elgesį ir polinkius. Berniukai, pasak jo, bręsta vėliau nei mergaitės, pradeda vėliau kalbėti, jiems sunkiau sekasi mokykloje. Berniukai pasaulį supranta ir jaučia per judesį, mažiau šneka. Lyginant su mergaitėmis jie labiau linkę į priklausomybes, nusikalstamą veiklą, agresiją. Kiti autoriai šiuos polinkius pateikia kaip auklėjimo pasekmes. Steve’as to neneigia, bet į pirmą vietą kelia biologijos ir hormonų įtaką.

Knygoje išskiriami trys raidos etapai:
Iki 6 metų – šiuo periodu berniukams svarbiausia yra mama. Iš jos jie ima didžiausią pavyzdį.
6-14 metų – šiuo periodu berniukams svarbiausias yra tėtis ar kitas rimtas vyras aplinkoje. Tuo metu berniukai daugiausia mokosi iš jų.
Nuo 14 metų yra etapas, kuomet berniuko aplinkoje turėtų būti kitas suaugęs žmogus, kuriuo jis galėtų pasitikėti, išsikalbėti, imti pavyzdį (mokytojas, senelis, dėdė).

Knygoje paliečiama tema apie vienišas mamas, translyčius ir homoseksualius vaikus. Čia visas spektras temų pagal vaiko amžių ir raidos etapą. Buvo labai įdomu paskaityti apie gaujas bei bendruomenės poreikį, sporto, būrelių, mokyklos įtaką.
Temų “užgriebiama” tikrai daug, bet man trūko gilesnės analizės ir paaiškinimų.

Pavyzdžiui yra skyrius, kuriame pasakojama apie ribų užbrėžimą. Tarkim, vaikui nuo stalo mėtant įrankius ar imant peilį, reikėtų pasakyti griežtą NE ir nukreipti kalbą, leisti pasirinkti, ką daryti vietoj to. Man priimtinesnė yra kitų psichologų pozicija – bent jau trumpai vaikui paaiškinti, kodėl sakau NE (nes įsipjausi ir bėgs kraujas ir pan.).

Autorius ypač daug kalbėjo apie tėčio reikšmę berniuko psichologijai ir net sveikatai. Didžioji knygos dalis vien apie tai. Buvo gerokai perspaustų momentų, kuriems nepritariau, bet buvo ir tikrai įdomių, susimąstyti verčiančių minčių.

Iš esmės knygą vertinu visai neblogai. Manau perskaityti verta. Visgi, jei tik turite laiko, neapsiribokite tik viena knyga.

Knygos

didi magija. Elizabeth Gilbert

Dar praėjusių metų pabaigoje pabaigiau Elizabeth Gilbert knygą “Didi Magija”. Vis ruošiausi ir prisėsti ir pasidalinti savo mintimis, bet išganingoji minutė taip ir neišmušdavo. Ką gi – sėduosi ir rašau dabar. Informuoju, kad apžvalga bus gana trumpa. Ne todėl, kad knyga būtų prasta – ji puiki, ir jums vienareikšmiškai verta ją perskaityti – tesiog neturiu kažką labai daug pasakyti. Tai viena iš tų knygų, kurias gili cituoti iki nukritimo, bet citatų skaitymas čia niekuom nepadės. Geriau vieną kartą perskaityti.

Pradėsiu nuo to, kad knygos autorė Elizabeth yra parašiusi knygą “Valgyk, melskis, mylėk”. Aš ją kažkada skaičiau ir, deja, skirtingai nei daugelis, negaliu pasakyti, kad buvau stipriai sužavėta. Gal dėl to neskubėjau skaityti ir “Didi Magija”, nors apie ją iš visų įmanomų pusių man skelbė draugai ir kolegos knygų tinklaraštininkai. Kažkodėl vis atgrasydavo viršelis – nors jis gražus, kažkodėl kėlė asociacijas, jog tai bus pilstymas iš tuščio kiaurą. Visgi klydau.

Ant knygos viršelio parašyta “Didi Magija. Kūrybiškas gyvenimas be baimės”. Manau, kad pavadinimas atitinka turinį, o žodis MAGIJA knygos kontekste labai gražiai išaiškinamas. Nebijokite, čia nebus burtų ar stebuklų, nors gana daug kalbama apie minčių galią, kas gali pasirodyti keista visiškiems skeptikams.

Iš esmės knyga skirta visiems, o žodis kūryba aiškinamas labai plačiai. Jei nelaikote savęs “menininku (-e)”, tai nereiškia, kad nekuriate. Autorė sako, kad kūryba tai ne tik tapyba, rašymas ar muzikavimas, tai šis tas daugiau. Kūryba yra bet kokia jums miela veiklos, kurios metu atsipalaiduojate, realizuojate save. Tai gali būti sodininkavimas, bitininkavimas, dailusis čiuožimas, joga ir pan. Mes visi esame kūrėjai, bet dažnai pats kūrimo/veiklos procesas būna apipintas neigiamais mitais ir epitetais. Tarkim “kūrybai reikia turėti daug laiko”, “kūrybai reikia pinigų”, “jei jau daryti, tai tik profesionaliai ir tobulai” ir pan. Elizabeth daug kalba apie neigiamas emocijas ir mitus, kurie mus stabdo kurti, daryti gražius, pasitenkinimą keliančius dalykus ir vieną po kito “daužo” neigiamus įsitikinimus.

Šioje knygoje rasite tikrai daug įkvėpimo ir gerų minčių. Jei kuriate ar norite kurti, kas tai bebūtų, būtinai paskaitykite. Manau, kad kūrinys puikiai tinkamas tiek tiems, kurie savęs dar tik ieško, tiek tiems, kurie jau yra kelyje. Net profesionaliams, ir ypač tiems, kuriems kūrybinis kelias asocijuojasi su kančia ir sunkumais.

P.S. Man, kaip didelei ekstravertei ir šiaip emocingams žmogui ši knyga tiko ir patiko, bet vietomis atrodė, kad autorė kalba per daug tirštai ir spalvotai (tikiuosi suprantate, ką turiu galvoje). Visgi atmetus vietomis “kičinį” rašymo stilių, aš knygą vertinu tikrai gerai ir džiaugiuosi perskaičiusi.

Labiausiai patikusi knygos mintis (perfrazuoju savais žodžiais):
Žmonės sako, kad va, jei turėčiau daugiau laiko ir pinigų, imčiau ir kurčiau, bet juk negaliu išeiti iš darbo ir pradėti nuo nulio. O kam mąstyti apie tokius kraštutinimus? Beveik visi žinomi ir nežinomi “menininkai” kurdavo ir kuria laisvu nuo darbo laiku. Tiesa yra ta, kad retas kuris turi galimybę kurti 24 valandas per parą kasdien. Nuo senų senovės žmonės net ir olose piešdavo “prabėgom” po darbų. Geriau neišsisukinėti ir pradėti dabar, kad ir po truputį.
Autorė pametėjo mintį, kad su savo pomėgiu galima užmegzti slaptą romaną. Juk kai žmonės slapta įsimyli vienas kitą, sugeba rasti laiko pasimatymams betkada, kartais susitinka vos penkiolikai minučių, slepiasi automobilyje, viešbutyje ar dar kažkur. Kodėl nepabandžius šitaip su savo pomėgiu?

Tai tiek. žiūriu, kad visai nemažai teksto suraičiau. Tikiuosi maloniai perskaitėte 🙂

Mintys

PLanavimas 2020

Šį kartą papasakosiu apie planavimą. Tai antras žingsnis po tikslų išsikėlimo. Tai ypač svarbi tema, nes tikslai be planavimo yra kaip svajonės be sparnų. Pasistengsiu jums papasakoti apie tai kuo paprasčiau ir suprantamiau. Apie tikslų kėlimą skaitykite ČIA.

Yra tekę kurti ir vesti mokymus planavimo tema, o vėliau įgijau daug žinių besimokydama koučingo, kurį vis jums paminiu. Pati tema yra tikrai įdomi, bet kartu sudėtinga. Informacijos apie planavimą – nors versk šakėmis, bet kai pradedi taikyti žinias praktiškai, akivaizdu, kad reikia atsirinkti, kas tinka ir faina būtent tau. Jei planuoti būtų lengva, planuotų ir tikslus pasiektų visi. Visgi taip nėra. Galite prisikurti daug tikslų, bet jei vengsite planavimo – atitolinsite jų įgyvendinimą.

O dabar imam jautį už ragų!
Jei dar neišsikėlėte tikslų, perskaitykite minėtą straipsnį ir išsikelkite. Tai labai paprasta. Na, o jei jau išsikėlėte – važiuojam toliau.

Jums reikės – didžiulo balto lapo bei didesnio formato kalendoriaus (galite persipiešti kiekvieną mėnesį ant atskiro popieriaus lapo). Vietoj popierinio kalendoriaus galite naudoti ir darbo knygą/kalendorių ar el. kalendoriaus versiją. Visgi pastebėjau, kad produktyviausia ir smagiausia rašyti ir braukyti popieriuje.

1. Didelį lapą susibraižykite į 12 kvadratų ir kiekviename užrašykite mėnesį.
2. Peržvelkite tikslus ir išmėtykite juos per mėnesius metų eigoje.
Pvz. Jei tikslas buvo naujas darbas – įsirašykite tai į tą mėnesį, kada norite būti jį pakeitęs/pakeitusi.
Jei tikslas buvo konkreti sutaupyta pinigų suma – įsirašykite, kokį mėnesį norite turėti visą sumą.
Jei tikslas buvo, kad lankote sporto klubą ir džiaugatės stulbinančiu six pack’u – koks mėnuo bus tas laikas, kai jau būsite įpratęs(-usi) eiti į sporto klubą be su malonumu ir matysite rezultatus.
Ir t.t.
3. Kadangi “galutinius” tikslus išmėtėte per mėnesius, dabar metas paplanuoti konkrečiau.
Pvz. Jei užsirašėte, kad nuo 2020 10 pradedate dirbti naujame darbe, pamąstykite ką reikia nuveikti iki to laiko. Tarkim Sausio – Rugsėjo mėnesiais stebėsite darbo skelbimus. Liepą sudalyvausite mokymuose, Rugpjūtį susitvarkysite Linked IN paskirą ir CV, Rugsėjį pradėsite siuntinėti gyvenimo aprašymus bei skaitysite straipsnius apie tai, kaip gerai pasirodyti darbo pokalbyje.

Analogišai ir su kitais tikslais. Jei norite susitaupyti tam tikrą sumą, paskaičiuokite, kiek reikia atsidėti per mėnesį/ketvirtį/savaitę.

Išdėliokite/užrašykite žingsnelius savo minėtame lape su mėnesiais.

Planavimas užtruks, bet neskubėkite – kuo atsakingiau susiplanuosite, tuo daugiau naudos.
Baigę šią užduotį pakabinkite “plakatą” matomoje vietoje. P.S. Mes su vyru rašėme jo/mano/mūsų planus ant vieno popieriaus

4. O dabar išsitraukite didesnio formato kalendorių (galite pildyti į kompiuterį, darbo knygą, telefoną, planšetę) ir pasidėliokite artimiausių mėnesių vaizdą dienomis ar savaitėmis.
Neperspausdami savęs susirašykite, tarkim, kuriomis dienomis eisite į sporto klubą, kada tiksliai skaitysite knygas, rašysite knygą, skirsite laiką šeimai ir pan. Šio etapo tikslas yra paplanuoti laiką savaitėmis ir dienomis bent jau artimiausiam mėnesiui ar dviems.
Jūs net neįsivaizduojate, kaip smegenis nušviečia ši užduotis! Ją darydami pamatysite, ar tikslai prealūs, ar jų ne per daug, kiek turite tam laiko ir pan.
Labai rekomenduoju pirmus tris mėnesius susiplanuoti detaliai, kitus – bent jau preliminariai. Atėjus laikui, papildysite. Aš tai darau kiekvieno mėnesio pradžioje.

PAPILDOMAI (labai tinka didesniems tikslams)
Kol dar esate “ant bangos” apsirašykite jums ypač svarbius tikslus pagal šiuos klausimus:
– Ko man reikia, kad pasiekčiau ši tikslą? (Mokymai, knygos, info paieška, reikalingi kontaktai, finansai ir kt.);
– Ką darysiu, jei matysiu, kad nesilaikau plano/aptingau/nesiseka?
– Ką galiu dėl savo tikslo padaryti jau rytoj?
– Kas man nuolat primins apie mano tikslą (el. priminimai, vyras, svajonių lenta, kompiuterio užsklanda ir pan.).

Dabar jau tikrai viskas. Ar viskas aišku?
Jei dar neatsibodau, siūlau kitą kartą pasikalbėti apie vizualizacijas ir svajonių lentas.

Mintys

tikslų kėlimas 2020

Jau 9 metus kartu su vyru prieš Naujuosius išsikeliame sau tikslus kitiems metams. Nežinau, kodėl kažkada taip nusprendėm, bet gerai pamenu, kad tai iškart įtraukė. Pirmaisiais metais kėlėmė tikslus “kaip papuola” – rašėme viską, kas ant liežuvio ir pieštuko galo. Kitais metais aš jau nepatingėjau pasiskaityti apie tai, kaip planuoti ir tikslus kelti efektyviau. Su kiekvienais metais mes vis tobulėjome ir tobulinome savo užrašines, kuriose nuguldavo daugiau ir daug konkretesnės informacijos.
Vėliau sekė koučingo mokymai bei svajonių lentų kūrimo dirbtuvės pas vieną Vilniaus psichologę, tad žinių bagažas didėjo ir tai daryti tapo tikru malonumu. Štai dabar mes laukiam nesulaukiam naujųjų vakaro, kai eilinį kartą sėsime aptarti praėjusių metų ir kelti tikslus naujiems ????
Kaip žinote, būdų planuoti ir kelti tikslus yra daug. Mačiau, kad daug kas jau spėjo pasidalinti savo sukaupta informacija Instagrame ir Facebook. Man atrodo, kad kalbėti šia tema tikrai nebus per daug. Aš pasidalinsiu su jumis mūsų su vyru naudojamais metodais. 

Taigi kaip atrodo mūsų tikslų kėlimas?

1. Iš pradžių aptariame praėjusius metus (Jei tikslų iki tol nekėlėte, nieko tokio, tiesiog permąstykite juos):
– Kokius tikslus pavyko įgyvendinti? 
– Kas gero įvyko? Kuo džiaugiatės? 
– Jei buvo nesėkmių, ko iš jų pasimokėte? Kokios patirties įgijote? Gal sužinojote ką nors nauja?
– Kokių tikslų įgyvendinti nepavyko? Kodėl? Ką galėjote daryti kitaip? O gal net gerai, kad tų tikslų pasiekti nepavyko? 

Mudu su vyru, vartome praėjusių metų užrašines ir dalinamės rezultatais.

2. Vėliau pildome gyvenimo ratą (žr.paveikslėlyje) ir sulyginame su praėjusių metų ratu. Tai labai įdomi užduotis.

Gyvenimo ratas / Life wheel

Braižome ratą, daliname jį į skiltis: sveikata, karjera, finansai, savirealizacija (asmeninis tobulėjimas), laisvalaikis/pramogos, romantika, fizinė aplinka (daiktai, pirkiniai, namai ir pan.), draugai/šeima. Įsivaizduokite, kad centre yra nulis, o rato kraštas tai 100 balų. Įvertinkite savo pasitenkinimą kiekviena gyvenimo sritimi 100 balų sistemoje. Užspalvinkite savo įvertintą dalį. Koks jūsų gyvenimo ratas? Ar gerai važiuoja? 🙂

3. O dabar išsirinkite iš rato gyvenimo sritis, kurias norite patobulinti ir išsirašykite ant atskiro lapo. Mes išsirašome visas sritis ir kiekvienai iš jų keliame tikslus.

Štai gairės, kaip daryti tai teisingai:
✔️Rašykite tikslus esamuoju laiku arba taip, lyg tai būtų įvykę – pvz. Mano knyga jau išleista, knygynuose karaliauja prie TOP’ų;
✔️Tikslai turi būti konkretūs ir išmatuojami (rašykite tikslius skaičius, datas, pinigų sumas ir t.t.) – pvz. 2020 metais, spalio mėnesį dirbu naujame darbe (užsirašykite kokį atlyginimą gaunate, kokia tai darbo sritis, kokia įmonė, kaip ten jaučiatės ir savo realizuojate);
✔️Tikslus rašykite tik sau – čia turiu omenyje, kad negalite svajoti ir kelti tikslų už savo vyrus, vaikus, kaimynus, kolegas ir pan. 
✔️Tikslai turi būti tik teigiami – pvz. tikslas „aš nebevalgau tiek daug daug saldumynų“ yra neteisingas. Galvokite apie teigiamą dalyką t.y. kuo pakeisite įprotį valgyti saldumynus. Mano atveju tai bus „Aš sveikai maitinuosi, valgau daug vaisių, sveikus saldumynus ir džiovintų vaisių“.
✔️Tikslai turi būti realūs – visuomet svajokite apie daugiau, bet įjunkite sveiką protą. Kai žmonės išsikelia nerealius tikslus, vėliau liūdi ir sako, kad jų pasiekti neįmanoma. 

Esmė yra viską susirašyti, kuo konkrečiau, su kuo daugiau skaičiukų, datomis. Štai jums nedidelis pavyzdys palyginimui, kokiu stiliumi tikslus kėliau prieš daug metų ir kaip daugiau mažiau tai atrodo dabar.

TUOMET

  • Pradėti eiti į sporto klubą, gyventi sveikiau;
  • Perskaityti daugiau knygų;
  • Susirasti naują darbą;
  • Susitaupyti pinigų atostogoms;
  • Nustoti apkalbinėti kitus.

DABAR

  • Vaikštau į sporto klubą du tris kartus per savaitę. Pagaliau radau mėgstamą treniruočių tipą. Mano kūnas stangrus, sveikas ir stiprus, nugara lengva ir pūkas. Labai gerai jaučiuosi, ryte atsikeliu su gera nuotaika ir polėkiu. Kasdien lengvai ir su dideliu noriu išgeriu 2 litrus vandens, valgau daug daržovių, vaisių, gaminu sveikuoliškus patiekalus.
  • Skaitau daug įdomių knygų. Mėgaujuosi skaitymu. Perskaičiau 30 knygų (galima net sąrašą susidaryti ar paplanuoti, koks tai bus žanras ir pan.). Skaitau ir tobulėju, lavėja mano vaizduotė, puikiai pailsiu.
  • Dirbu naujame darbe, xx srityje, yy įmonėje, zz pareigose. Uždirbu xx eur į rankas. Labai mėgstu savo darbą. Dirbu laisvu grafiku, jaučiu, kad visiškai realizuoju savo potencialą ir tobulėju. Komanda puiki – kiekviena diena, kaip šventė. Biuras labai gražioje vietoje, turiu savo kabinetą, automobilį.
  • Esu susitaupiusi 3000 eur kelionei į Bali, kas mėnesį atsidedu taupymui po 250 eur.
  • Aptarinėju tik geras žmonių savybes, o jei manęs netenkina bendravimas su kitu žmogumi (tarkim, kažkas jame labai erzina) – pasakau apie savo jausmus, ieškau būdų kaip keisti savo požiūrį. Apriboju bendravimą su žmonėmis, kurie man kelia neigiamas emocijas.

Pamenu, kad pirmaisiais metais rašydavome labai nedaug, dabar prirašome daug puslapių su mažiausiomis smulkmenomis ir žodžiai srūva kaip upė. Tam reikia praktikos, tad jei jūs rašysite pirmą kartą – nesijaudinkite ir nereikalaukite iš savęs prirašyti kelių tomų. Net ir pusė puslapio bus puiku.

O kas toliau?

O vėliau vyksta darbų planavimas. Tai darome jau po Naujųjų metų ir skiriame nuo vienos iki keleto dienų. Tam tikrai reikia laiko, bet viskas gana paprasta – ant didelio formato lapo (galite tai daryti ir užrašų knygelėje ar kur kitur) po vieną išsirašau kiekvienos srities tikslą/svajonę ir konkretizuoju kada ir kaip to sieksiu, nuo ko pradėsiu. Iškart pateikiu pavyzdį:

  • Vaikštau į sporto klubą du tris kartus per savaitę (…). Per pirmąsias tris sausio mėnesio savaites peržiūrėsiu visus sporto klubus Vilniuje, išsirinksiu mane dominančius ir užsiregistruosiu įvadinei treniruotei.
  • Dirbu naujame darbe (…). Iki kovo mėn. pasiruošti naują gyvenimo aprašymą, susitvarkyti LinkedIN paskira, užsiregistruoti darbo paieškos svetainėse, peržiūrėti turimus kontaktus (paskambinti ir pasakyti, kad ieškau darbo, pasikviesti kavos xx žmogų).

Ir taip toliau. Ištiesų tai planavimas yra visiškai atskira tema, kuriai reikia skirti laiko kiekvieną mėnesį ar net savaitę, o ne kartą metuose. Ta tema aš būtinai pakalbėsiu ir pasidalinsiu “koučinginėmis” įžvalgomis per sausio mėnesį. Pradžiai tikrai pakaks, jei sąžiningai susidėliosite, ko tikitės iš naujų metų. Neužkraukikite sau galvų detaliais planavimais, jei to nedarėtė iki šiol. Pradžiai leiskite sau pasvajoti – tik būtinai konkrečiai, su skaičiukais. 

Norite tikėkite, norite ne, bet rašydami tikslus/ klijuodami svajonių lentas jūs stimuliuojate savo smegenis ir emocijas. Teigiamos mintys, pritraukia teigiamus dalykus ir tame nėra jokios magijos. Esu ne kartą sakiusi, kad jei neleisite sau net pasvajoti apie, tarkim, knygos parašymą, nepajudinsite dėl to nė piršto, o jei visgi pagalvosite, pasvajosite – jau žiūrėk šalia atsiranda rašančių žmonių, kažkas pasiūlo paskaityti gerą knygą apie kūrybingumą ar netikėtai pamatai reklamą apie kūrybinio rašymo mokymus.
Taigi svajokite, bet darykite tai konkrečiai. Jei jums kitas žmogus pasakytų “Mano tikslas yra užsidirbti daug pinigų” turbūt nesuprastumėte, kas yra tas DAUG. Vienam daug yra keli šimtai eurų per mėnesį, o kitam reikia bent jau keleto tūkstančių. Kad priartėtumėte prie savo tikslų, turite aiškiai įsivardinti, ko norite – taip aiškiai, kad neprikibtų net didžiausias pedantas 🙂

Daug prirašiau, bet viskas atrodė taip svarbu 🙂

Knygos

MANO VAIKAS NEVALGO NIEKO. CARLOS GONZALEZ

Carlos Gonzalez kaip autorių įsimylėjau po knygos “Pabučiuok mane. Kaip auginti vaikus su meile”. Pastaroji man paliko puikų įspūdi, rekomendavau ją visoms pažįstamoms mamoms. Galiu pridėjusi ranką prie širdies pasakyti, kad tai viena geriausių mano skaitytų knygų tėvams apie vaikus. Apžvalga štai čia.

Na, o dabar apie “Mano vaikas nevalgo nieko”. Ši knyga gal ir nepaliko tokio stipraus įspūdžio, bet buvo gera. Ėmiausi jos skaityti nes mano vyresnėlis (jam penkeri) nuo pat mažens prastai valgo. Nuo jo gimimo vis turėjome bėdų su svoriu, dažnai girdėdavau, kad mano pieno nepakanka ar kad jis nepakankamai riebus. Maitinau krūtimi tikrai ilgai, primaitinimą jis priėmė be entuziazmo, tad spaudimą jaučiau dar ilgai. Vaiko svoris buvo nedidelis ir neatitiko normų lentelėse. Šeimos gydytoja bandydama man įrodyti, kad vaikas valgo per mažai, vis siūlė įvairiausius kraujo tyrimus. Kas kartą gavus rezultatus mano motiniška nuojauta, kad viskas gerai, pasitvirtindavo. Timukas tiesiog smulkesnis nei kiti, bet ir aš mažutė ir smulki.

Šioje knygoje daug kur atpažinau save – pasimetusią ir nežinančią kuo tikėti – tuo, ką matau ir jaučiu, ar poliklinikos lentelėmis ir taisyklėmis kiek gramų ir porcijų turi savalgyti vaikas.

Carlos’as jums papasakos, kiek maisto išties reikia leliukui ir paaugusiam vaikui, papasakos, kaip sudaromos poliklinikų lentelės ir padės nusiraminti. Autorius labai įdomiai ir konkrečiai pasakoja apie tai, kaip auga vaikai ir kodėl vieni valgo mažiau už kitus. Jis pasakoja apie su mityba susijusius mitus / stereotipus / įsitikinimus, kurie trukdo džiaugtis kasdienybe ir net traumuoja vaikus.

Šios knygos esmė telpa į vieną paragrafą – vaikai valgo ne tam, kad augtų, o todėl, kad auga. Jei vaikas jaučiasi gerai, yra judrus, pakankamai tuštinasi ir šlapinasi – didelė tikimybė, kad su juo viskas gerai. Mes, suaugusieji, neturėdami pakankmai žinių ir stresuodami dėl aplinkos spaudimo, prievartaujame vaikus valgyti, pernelyg jaudinamės ir taip įsisukame į žalingą ratą iš kurio ištrūkti labai sunku.

Puiki knyga. Būtinai paskaitykite, jei manote, kad jūsų vaikas valgo nepakankamai. Aš tikrai nurimau ir ėmiau labiau savimi pasitikėti 🙂 Knyga tiks tiek auginantiems leliukus, tiek vyresnio amžiaus vaikus.

Knygos

vaikystė tarp ekranų. Elizabeth Kilbey

Mano aplinkoje daugybė tėvų jaudinasi dėl “ekranų” žalos savo vaikams. Pripažinkite, tema opi. Lyg ir žinoma, kad daug laiko prie ekranų pridaro žalos, bet neturime konkrečios informacijos, kaip tai kenkia. Sunku rasti gaires, kiek laiko vaikui galima leisti žiūrėti filmukus, kada galima ir ar išvis galima mažamečiui žaisti kompiuterinius žaidimus, kada ir kaip būtų geriausia supažindinti su internetu ir socialiniais tinklais.

Ši knyga į mano rankas papuolė būtent dėl minėtų klausimų, kurių turėjau daugiau nei atsakymų, tad vos gavusi knygą, puoliau skaityti. Savo mintimis stipriai dalinausi Instagram Highlights, taip pat padariau video apžvalgą, kurią galite rasti RasaRašo IGTV. Tikrai labai rekomenduoju peržiūrėti mano įrašytą video, jame pasidalinau knygoje rastais puikiais patarimais.

Na, o šiandien pasidalinsiu mintimis apie šią knygą raštu. Jaučiu pareigą skleisti žinią apie visomis įmanomomis formomis, tad pradėkime.

Elizabeth savo knygoje iš esmės kalba apie vaikus, kurių amžius svyruoja nuo šešerių iki vienuolikos metų, šis laikotarpis yra vadinamas latentiniu. Latentinio amžiaus tarpsniu lyg ir nevyksta nieko naujo. Vaikai nebegriuvinėja parduotuvėse maldaudami saldainių, moka kalbėti ir pasakyti, ko nori, tad teoriškai – gyventi ir bendrauti turėtų būti lengviau. Visgi šis tarpsnis pažeria naujų rūpesčių. Pradinės mokyklos amžiaus vaikams ir toliau aktyviai vystosi smegenys ir nors jie ramesni, lyginant su trimečiais, tai jokiu būdu nereiškia, kad galime juos palikti likimo valiai. Tai periodas, kurio metu labai intensyviai vystosi vaiko smegenys, kuriasi įpročiai. Būtent šiuo metu vaikas turėtų ypač daug bendrauti, judėti, kurti, mokytis bendradarbiauti – tobulinti socialinius įgūdžius.

Šiandieniniai vaikai vienareikšmiškai per daug laiko leidžia prie ekranų. Filmukus tėvai jungia jau mažiems pupuliams, tad atėjus mokyklos metui, vaikui tampa daug sunkiau susikaupti pamokose, bendrauti su vaikais, spręsti problemas. Net pasikeičia vaiko fiziologija. Mes (tėvai) vaikystėje daug lakstėme ir karstėmės medžiuose, o štai šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidžia namuose, mažiau juda – tai paveikia raumenyną, stuburą, laikyseną ir bendrą savijautą. Daugybė tėvų guodžia save, kad vaikams esą jungią edukacinius filmukus, bet tiesa yra ta, kad geriausia edukacija vyksta gyvai.

Knygoje sužinosite, kodėl būtina riboti vaiko laiką leidžiamą prie ekranų ir kaip su technologijomis sukurti sveiką ryšį. Labai aiškiai ir su pavyzdžiais pateikiama žala, panaikinami tam tikri mitai. Ypač įdomiai kalbama apie kompiuterinius žaidimus (ar žinojote, kad vaikai jiems jaučia tokį pat potraukį, kaip narkomanai narkotikams?). Autorė pateikia daug patarimų ir nuosekliai pasakoja kaip susikurti naujas taisykles ir pakeisti ne tik vaikų, bet ir savo įpročius – juk viskas prasideda nuo mūsų.

Knygą suskirstyta į tris dalis. Pirmoje kalbama apie vaikus ir filmukus, antroje dalyje aptariama kompiuterinių žaidimų tema, o trečioje dalyje pasakojama apie socialinius tinklus ir internetą (tai ypač aktualu auginantiems vyresnius vaikus). Paskutinioji tema, man kolkas, nelabai aktuali, bet paskaityti buvo įdomu.

Na, o pabaigai, man patikusi mintis (performuluoju savo žodžiais):
Mes bijome vaikus išleisti į lauką dėl jame tykančių pavojų, bet tiesa yra ta, kad daug daugiau pavojų tyko vaikams sėdint prie ekranų. Ar stebite, kokius filmukus jie žiūri, kokius žaidimus žaidžia, su kuo bendrauja socialiniuose tinkluose? Mes mokome vaikus, kad gatvėje nesikalbėtų su nepažįstamais ir nepasakotų jiems asmeninių dalykų, bet ar mokome tas pačias taisykles taikyti virtualiame pasaulyje?
Jums gali atrodyti, kad vienuolikametis yra jau didelis ir protingas – taip ir yra, bet kartu jis dar yra naivus ir nepažįstantis pasaulio. Tokio amžiaus vaikas dar tik mokosi, o mūsų pareiga yra mokyti ir būti šalia. Jei stebime vaikus žaidžiančius kieme, stebėkime ir ką jie veikia prie ekranų, padėkime jiems susikurti gerus įpročius, kad vėliau netektų gailėtis.

Ši knyga tikrai labai gera ir išsami. Jos apimtis nedidelė, viskas pateikiama lengvu stiliumi. Iš mano pusės didžiausios rekomendacijos. Manau, kad tai yra viena iš knygų, kurias perskaityti yra tiesiog PRIVALU.