KNYGA: Kai aš buvau malalietka

Gal dešimt kartų mąsčiau, kaip pradėti šią apžvalgą ir iki paskutiniosios minutės taip ir neapsisprendžiau. Nežinau nuo ko pradėti ir dabar. Nors perskaičiau knygą iškart po knygų mugės, manyje iki šiol sukyla viena kita emocija ją prisiminimus. Bet kitaip ir nesitikėjau. Imdama šį kūrinį į rankas tiesiog jaučiau, kad šįkart bus kitaip.

Pradėsiu nuo to, kad ant knygos nugarėlės aprašas vienoks, o man knyga pasirodė kitokia. Jei gerai supratau, tai knygoje Virga pasakoja apie savo vaikystę, paauglystę ir šiaip jaunystę nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Iškart informuosiu, kad knygoje rašoma to meto žargonais. Tokie žodžiai, kaip „bilen kiek“, „Apsipūtėm“, „Pripisom alaus“ ir pan. čia buvo, kaip kableliai, taškai, kaip labas rytas ar tarpas tarp paragrafų 🙂 skaityti buvo keista, bet paskui įpratau ir tie žodžiai neberėžė akies. Juk ir pati užaugau rajone…. Virgos gyvenimas prasidėjo Vilniaus „Krasnūchoje“, o maniškis Klaipėdos „Riporte“.

Knygos pradžia labai įtraukę, daug juokiausi… Atrodė, kad ji rašo būtent apie mano rajoną ir vietinių marozų „paniatkes“. Vėliau siužetas, jei galima taip pavadinti, ėmė keistis. Realiai skaitant jausmas toks, lyg sėdėtum su sena rajono drauge ir klausytumeisi jos gyvenimo istorijos. Kai kur mintys nušoka, kai kur lyg ir temą, kai kur netikėtai atsiranda kokia kita istorija. Vienose vietose viskas atrodo labai „žostkai“, nes ji rašo apie narkotikus, atsitiktinį ir grupinį seksą… vėliau šios temos plastiškai pereina į gilesnius pamąstymus, kurie užliūliuoja, sukelia prisiminimus, apgaubia melancholija, liūdesiu…

Šioje knygoje radau daug savęs. Daug kur susitapatinau su Virga, bet buvo ir nemažai vietų, kuriomis nuoširdžiai pasibjaurėjau. Rašymo stilius, aišku, drąsus, bet man tiko ir patiko… turbūt vienintelis trūkumas (asmeniškai man) buvo tas, kad trūko vientisumo, bet aš nesu kritikė profesionalė, tad nesakau, jog tai blogai. Virga vis tik gynėsi disertaciją, tad neabejoju, jog žinojo, ką daro 🙂

Tai va, šįkart mano apžvalga padrika, kaip ir padrika knyga, kaip ir padriki jausmai perskaičius, kaip ir padrikas buvo mūsų, tuometinių vaikų / paauglių gyvenimas. Perskaičiau knygą per keletą kartų nors ji ir trumpa. Nežinau, kaip kitiems, bet man kiekvienas puslapis buvo labai sodrus ir tirštas, skaičiau vis sugrįždama atgal… O pirmą skaitymo vakarą aš negalėjau užmigti net iki paryčių. Tąkart kaktoje prasidėjo nervinis tikas, prieš akis iškilo daugybė prisiminimų, kuriuos buvau nugrūdusi kažkur į pasąmonės užkaborius.

Gal pasirodys, kad knyga labai jau „hardcorinė“, bet čia rasite ir labai gražių minčių, pasvarstymų. Knygos personažas/autorė galų gale išlenda iš savo kompleksų, baimių, sunkios praeities…

Kūrinį vertinu 4 balais iš į 5.
Rekomenduoju visiems augusiems „žostkuose“ rajonuose.
Nerekomenduoju tiems, kurie turėjo gražią / šviesą vaikystę ir paauglystę, šiltus santykius su tėvais ir buvo „be nuodėmės“. Taip pat nerekomenduoju tiems, kurie mėgsta tyras / šviesias knygas.

KNYGOS PAVADINIMAS: Kai aš buvau malalietka
AUTORIUS: Virginija Kulvinskaitė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *