KNYGA: Amžinai mano

Labai mėgstu „freky creapy“ tipo knygas, kuriose yra psichologinių elementų ir įtampos. Ypač mėgstu istorijas apie nestandartinius žmones, jų vidinį pasaulį, išgyvenimus. Kartais net nereikia daug veiksmo, jog knyga įtrauktų.  Būna, kad mąstau, kodėl dažnokai renkuosi tokias, švelniai tariant, tamsokas knygas? Psichologai turbūt atsakytų, kad nesąmoningai ieškau įtampos, nes šis jausmas man yra savas iš vaikystės, o žmonės, neva, dažnai to nesuprasdami, stumia save į situacijas, kad vėl ir vėl išgyventų tuos pačius jausmus. Ir nors gali skambėti kvailai, bet jie, tarytum, suteikia saugumo jausmą.

Kaip ten bebūtų, tikrai žaviuosi knygomis, kuriose veikėjų asmenybės yra ryškios, net probleminės. Nes tai sukelia daug jausmų. O jei dar autorius rašo atvirai iki širdies gelmių, su smulkiausiomis detalėmis – išvis pasaka. Taigi, knyga „Amžinai mano“ į mano rankas pateko apgalvotai. Žinojau apie ką skaitysiu. Ir skaičiau su dideliu malonumu.

Apie ką ši knyga?
Jei reikėtų atsakyti trumpai, sakyčiau, jog ji apie liguistą meilę. Apie tai, kaip žmonės praranda sveiką protą ir apie tai, kaip keistai ir klaidinančiai tai gali atrodyti iš šono. O jei plačiau, tai ši knyga yra apie gražuolį, turtingą Maikį, turėjusį siaubingą vaikystę, ir seksualią Veritę, augusią puikioje inteligentiškoje šeimoje. Poros santykiai aistringi ir labai artimi. Kartais jie savo seksualinį gyvenimą pakaitina „žaidimu“ pavadinimu „geismas“. Abu važiuoja į kokį ne pačios geriausios reputacijos restoraną, Veritė atsisėda kur nors atokiau ir laukia, kol kas nors ims su ja flirtuoti. Na, o kai tai įvyksta, prisistato Maikis ir iškėlęs „skandalą“ čiumpa mylimąją ir tempiasi… na patys suprantant kur ir ką veikti. Abu turi savo nerašytas taisykles ir žaisdami kalbasi ženklais.

Pora susitikinėja labai daug metų, aistra karšta kaip ugnis, bet po tam tikro laikotarpio Veritė pareiškia paliekanti savo mylimąjį. Maža to, neilgai trukus po skyrybų, ji praneša, kad išteka už kito. Maikis yra įsitikinęs, kad ji žaidžia toliau, o jo įsitikinimus patvirtina dviprasmiški jos siunčiami ženklai. Nuo čia ir užsisuka velniava. Tampa neaišku, kuriam iš jų stogas važiuoja labiau. Viena vertus, akivaizdu, kad Maikis tikrai probleminė asmenybė, kita vertus ir pati Veritė po truputį ima atrodyti keista…

Istorija, beje, prasideda nuo to, kad Maikis yra suimtas ir rašo „dienoraštį“, tad visą knygą taip ir spėliojau, kas išties nutiko, kas kaltas, kuris iš jų yra tikroji auka. Nuostabi knyga. Bent jau man tikrai patiko. Skiriu 5 balus iš 5. Čia radau įtampos, psichologinių elementų, ryškių charakterių, kažkiek veiksmo. Visgi manau, kad tokia knyga gali netikti ir nepatikti mėgstantiems šviesesne istorijas, greičiau besivystantį veiksmą. Šioje knygoje daugiausia dėmesio buvo skiriama vidinio pasaulio analizavimui.

KNYGOS PAVADINIMAS: Amžinai mano
AUTORIUS: Araminta Hall

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *