0
Knygos

KNYGA: Vyvenimas

vyvenimas, beata tiskevic

Šiandien aprašau vieną įdomią, daug diskusijų ir nuomonių sulaukusią knygą “Vyvenimas”. Turbūt nereikia pristatinėti šios knygos autorės, labai gerai žinomos moters Beatos Tiškėvič. Vieni ją dievina, kiti nekenčia, na, o aš visada buvau kažkur per vidurį. Nei labai mėgau, nei labai nemėgau, bet vis tik ilgą laiką stebėjau jos Instagram’o paskirą, kuri tikrai labai skiriasi nuo šiuolaikinių žvaigždučių paskirų. Jokių blizgučių, jokio photoshop’o, jokių pripūstų lūpų ir nuotraukų iš tobulos kasdienybės. Ji, atrodo, kartais specialiais stengdavosi (-iasi) atrodyti keista ir negraži, bet turbūt būtent tai mane (dabar taip galvoju) ir sužavėjo. Beata tikrai nesistengia kitiems įtikti ir patikti ir tas jos keistumas sukelia daug minčių bei emocijų. Akivaizdu, kad abejingų jai nėra.

Pasirodžius knygai, neskubėjau jos pirkti nors tokį planą turėjau jau nuo tos akimirkos, kai ji paskelbė, kad pradėjo rašyti. Palaukiau pirmųjų atsiliepimų ir radusi laisvą minutę nuskubėjau į knygyną, o vėliau nedelsdama kibau į skaitymą. Turėjau laisvą savaitgalį, tad perskaičiau greitai ir lengvai.

Taigi pagrindinės mano įžvalgos:

Jei reikėtų apibūdinti “Vyvenimą” keletu sakiniu, sakyčiau, kad tai knyga apie Beatos kelionę į savęs pažinimą ir išsilaisvinimą iš kompleksų. Atvira, lengvai skaitoma knyga, kurią rekomenduočiau paskaityti visoms moterims, kurios jautė / jaučia nepilnavertiškumo jausmą, išgyvenimo nelaimingą meilę, turėjo / turi kompleksų, yra išgyvenusios / išgyvena depresiją, turėjo sunkią vaikystę. Kodėl tik moterims? Todėl, kad manau, jog vyrams ši knyga per daug “išplaukusi” 🙂 gerąją prasme.

O dabar kiek detaliau. Žodžiu, pradžia man skaitėsi gana sunkiai. Nors Beatos rašymo stilius puikus, vis tik buvo nuobodoka ir norėjosi veiksmo. Vėliau viskas “įsivažiavo” ir jau skaičiau su ugnele. Labai patiko, kad knyga gana atvira. Mačiau, kad kiti atsiliepimuose rašo, jog atvirumo galėjo būti ir daugiau, bet manau, kad jo tikrai pakako. Viskam savo ribos.

Patiko ir tai, kad kaip ir realiame gyvenime, taip ir knygoje ji nesistengė savęs pateikti geriau nei yra, viskas aprašoma paprastai žemiškai, vietomis su žargonu. Buvo momentu, kai juokiausi nei išspaudžiau ašarą.

Pati istorija nei ypatinga, nei neypatinga. Rašo ji apie savo gyvenimą, kompleksus, netobulus santykius su mama, sunkią vaikystę, paauglystę, studijų laikus… neslepia, kad lankėsi pas psichologus, su smulkmenomis pasakoja apie savo karjerą, darbą, visus sunkumus, gyvenimo kryžkeles, dvejones ir patirtas patyčias (vaikystėje ir suaugus).

Knygoje Beata daug dėmesio skyrė savo meilės istorijoms, kurios tokios pat neįprastos ir kartu paprastos kaip ir ji pati. Bet ne jos meilės istorijos mane sužavėjo. Labiausiai patiko jos pasaulėžiūra ir pasakojimo stilius. Perskaičius knygą apėmė jausmas, kad ką tik sedėjau ir su ja kalbėjausi. Beata rašo laisvai, tad laikas pralėkė greitai ir lengvai,  istorijoje momentais mačiau save, atpažinau savo jausmus ir išgyvenimus…

Kūrinį vertinu gerai. Nežinau, ar skaityčiau antrą kartą, bet tikrai rekomenduočiau paskaityti kitiems. Tai tiek.

O kokia Jūsų nuomonė? Ar skaitėte?

KNYGOS PAVADINIMAS: Vyvenimas
AUTORIUS: Beata Tiškėvič

Rasa

 

You Might Also Like

No Comments

    Leave a Reply